« Vouillo méimo, léy-doun, chossas lo cham→ " « boriêro; Mâs tou lou moundé guèt rosou. << Voù méimo sobéz bé qué, préz dé lâs goutiêras, Quouéy lo bézi 8 qué lâs rotiêras. « Din loû groniez loû mièr boras « L'io toujour càüquéîs cros dé rats. » Lou marchan dèïtoumba 9 foguèt sémblan d'àu É dissèt tou-bas, foudro véïré Si né poudraï pas vèi moun tour. Lou paï coumo si dé rẻ n'éyro. créïré, « Dé châz voú, dissèt-éü, màï d'oillour sàï véngu. « Nàï gro, pèr-lou-ségur ni mïnja ni bégu, Déypéï qu'àï perdu moun méinagé ; « N'ovio mas quéü é càücu lou m'an gu Quérèiqué 13 dîs lou vézinagé. Moun omi n'occuséz dégu, n Sẻ dissèt lou marchan; plaigné vôtr-ïnfourtuno A d'àûtréîs, di lou paï, nas countâ quellas luras, Mon fils en un besoin eût pris le chat-hu ant. D'en douter un momet après ce que je dis. Que les chats-huans d'un pays Où le quintal de fer par un seul rat se mange Même dispute avint entre deux voyageurs. Qui n'ont jamais rien vu qu'avec un microscope; J'ai vu, dit-il, un chou plus grand qu'une maison, (15) Galetas. (16) Regorgea. (17) A les entendre. (18) Accès. (19) Un chou. Din quété poïs loû chovans N'émportén pas d'àû drôléîs dé douj-ans; É vou vou séz léva tro tar pèr m'àu fâs créïré, - Mas vou dizé qué ïàü àï vu; É mérité d'ésséy crégu; Maï mo-fé vou forio béü véïré Doutas qué loû chovans émpourtan loû pitîs, Din-t-un poïs Énté las bêtias sount si fortas ; Pèr-qué loû rats d'àù golâtàüs 15 L'y mïnjén lou fèr pèr quïntàüs. Nôtr-homé, pèr lou co, coumprénguèt qué lïngagé, L'un ramboustièt 16 lou fèr é l'àütré lou méinagé. Lou cài dàu dous fuguèt lou pus countén? Noû véyran co dïn-t-un momén. Pèr-qué noût parlén dé vouyagéîs Is àuvirian dé louén no fermi qué goloupo. Is counéissén tou lou pois ; A loû àuvîs 17 Én Uropo, coum-én Ofrico, Lou liouns s'y trobén à fouéizous Dîs soun éisséz 18 dé féür-hyperbolico, L'un disset ïàï v'un chàü 19 pûs gros qu'uno méijou L'autré l'y dissèt pas nou, Et moi, dit l'autre, un pot aussi grand qu'une église. Le premier se moquant, l'autre reprit : Tout doux; On le fit pour cuire vos choux. L'homme au pot fut plaisant : l'homme au fer fut habile. Quand l'absurde est outré, l'on lui fait trop d'hon neur De vouloir, par raison, combattre son erreur: Enchérir est plus court, sans s'échauffer la bile. Mâs Mâs tan-qué-tan l'y réplico, Quéü toupi vio éyta foundu Exprès pèr fas bulis lou chàü qué o'ovéz vu. L'homé àu toupi fuguèt risiblé, Si cà qué gran bovar vou counto Pèr lou faïr-énrojà tout-viä, Lo l'y countestéz pas, mâs pèr l'y fas bién hounta A vôtré tour dija nén piới, A Govar, Govar-é-démiéï. T |